- vograuti
- vógrauti vksm. Vai̇̃kas jaũ pràdeda vógrauti.
.
vograuti
Look at other dictionaries:
vograuti — vograuti, auja ( auna Ut), avo K, NdŽ, FrnW, DŽ1 1. intr., tr. Lex55, Q306, CI1106, B781, MŽ307, L, LVIV491, Rtr, KŽ, Ilg, Grš, Bgt, Plv, Dkš, Prn, Srv, Sdb kalbėti neištariant kai kurių garsų, švebeldžiuoti, burblenti: Kūdikis vis sau vograuja… … Dictionary of the Lithuanian Language
vogravimas — sm. (1) BŽ197, vogrãvimas (1) KŽ 1. Ser → vograuti 1: Vaiko vogravimas DŽ. Kartais ji bando kažką sakyti, tačiau tai vienerių metų kūdikio vogravimas V.Bub. 2. BŽ197 greblumas. 3. → vograuti 4: Kad ne tas vyrų vogravimas, niekaip nebūč ažmigus… … Dictionary of the Lithuanian Language
vogroti — vogroti, oja, ojo RŽ, NdŽ, FrnW, DŽ1, Žml, Upt, vogroti, oja, ojo Gs žr. vograuti: 1. R230, MŽ307, N, Lkš, Jnšk, Ut Mūsiškis jau po biškį vogroja Klv. Vaikiukas storu balsu vogroja lopšely Lnkv. 2. Prie Mikučio įtaisyto inkilėlio dusliai vogrojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
vogrėti — vogrėti, ėja (võgri Skp), ėjo RŽ, FrnW 1. NdŽ, KŽ, Sl žr. vograuti 1: Mūsų Aneliutė jau vogrėt pradėjo Pnm. Bėgo… viskas išbyrėjo…, – ėmiau vogrėt susirakinusiais žandais Vaižg. 2. Š, NdŽ, Všn, PnmR žr. vograuti 4: Ana nuolat niekus vogrėja Jž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
brukuoti — 1 brukuoti, uoja, ãvo intr. K, Š, brūkuoti Grg, Tl, Klvr; R348 1. SD67 burkuoti: Karveliai ant stogo brukuoja Kls. Balandis brukuo[ja] Gršl. Strazdai čirška, varnos groja, karveliai brukuoja Vdn. Karvelėli, paukštužėli, kogi tu brukuoji? (d.) Čb … Dictionary of the Lithuanian Language
dadoti — 1 dadoti, oja, ojo intr. kalbėti beprasmiškai, vograuti (ppr. apie vaikus): Kažin kada tas mūsų vaikas pradės kalbėti, ale dadot tai jau seniai dadoja Lkš … Dictionary of the Lithuanian Language
išvograuti — tr. lėtai, iš reto ištarti: Negali sulaukt, kol tu žodį išvograuni Ktk. Esi mielas berniokas, – išvogravo tėvas rš. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvograuti — tr. nukalbėti, nušnekėti: Jau ką kai nuvograus, tai mirk iš juoko! Mrk. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
parvograuti — intr. NdŽ kalbant niekus pareiti (apie girtą). vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavograuti — intr., tr. 1. NdŽ kurį laiką neaiškiai kalbėti, pašvebeldžiuoti. 2. kiek niekus paistyti, papostringauti: Pavograuja taip va nežinančiai Bsg. Dabar jau reik ką nors pavograuti Vl. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; … Dictionary of the Lithuanian Language
